Mantra yra tai, kas skatina ir padeda protui tyrinėti. Skiemuo „man” žymi tyrinėjimo procesą, o „tra” reiškia gebėjimą pereiti, persikelti, išsilaisvinti, išsigelbėti. Trumpai tariant, mantra yra tai, kas gelbsti, protui į ją koncentruojantis. Kitaip sakant, mantros yra skiemenys, žodžiai, frazės ir eilės, kurios, kartojamos su rožiniu ar medituojant, pakels žmogų į aukštesnį sąmonės lygmenį.
Mantra sujungia fizinį ir dieviškąjį pasaulius, ji duoda žmogui, kad jis atrastų dvasinį kelią, vedantį į išsilaisvinimą (mokšą, arba Tiesos suvokimą).
Tik įsigilinus į Vedas, jose esančių mantrų reikšmė tampa prasminga ir rišli. Jeigu mes neatpažinsime tikros ir nenuginčijamos Vedose pateiktų mantrų ir paties Dievo giminystės, Vedos atrodys kaip bet kuris kitas lėkštas nežinomo autoriaus rašinys, sudarytas iš įvairių raidžių ir žodžių sankaupos.
Vedos gyvavo žymiai anksčiau, nei atsirado šių dienų religijos ar į Žemę atėjo kuris nors Avataras. Todėl Vedos priklauso visai žmonijai, jos nepriklauso kuriai nors atskirai tautai ar religijai. Brahmanas egzistavo žymiai anksčiau, nei gimė protas ir intelektas, todėl Brahmano neįmanoma suprasti protu ir intelektu.
Mantros galia (mantra šakti) yra tai, ko negalima pamatyti. Galima tiktai padaryti išvadą.
Mūsų geri darbai yra tarsi „neigiamas polius” (elektrode), o dieviškoji jėga – šakti, įgyjama giedant Vedų mantras, - „teigiamas polius”. Darydami gerus darbus galime sutvirtinti „neigiamą polių”, tačiau, jeigu nesirūpinsime jėga, gaunama iš dieviškų mantrų, - nebus „teigiamo poliaus”, todėl mes neturėsime stiprios galios.